Malumoti ohirin
Home / Biologiya / SABA

SABA

SABA, nomi du namudi parrandaest az qatori gunjishkho. Darozii tanash 12 santimetr, qismi peshi sarash surkh, bolu dumash siyoh. Dar miyonai bolash kholi zard va dar intihoi bolu dumash kholi safed dorad; takhtapusht va kitfash khokistarrangi surkhchatob; shikamash safed. Nulash gulobitob. Dar Evropa, Osiyoi Garbi, Afrikai Shimolu Garbi, dar Ittifoqi Respublikahoi Sovetii Sotsialisti Soyuz Sovetskikh Sosialisticheskikh Respublik SSSR (az sarhadi garbi to daryoi Enisey) pahn shudaast. 20 zernamudash malum ast.

saba
Az onho dar Ittifoqi Respublikahoi Sovetii Sotsialisti Soyuz Sovetskikh Sosialisticheskikh Respublik SSSR 10 zernamudash zindagi mekunad. Dar Tojikiston yak zernamudash (Sagyienz sap1zerz zi- sap1zerz) dar nishebihoi kuhho, dar joyhoe, ki darakhtu buttaho zich mesabzand (az 1000—1100 to 2800— 3000 metr az sathi bahr; ba gayr az mavzehoi pastu balandkuhho va Pomir) dida meshavad. Parrandai mayda, andozaash 0—9,5 santimetr. Dar shokhi darakhtu buttaho lona sokhta, 3—5 dona tukhm meguzorad. Badi 12—13 shaboruz az tukhm chuja mebaroyad. Chujahoyashro bo hasharot parvarish mekunad. Gizoi parandai bolig tukhmi rastanihost. Saba parrandai foidanok ast. Vay tukhmi alafhoi begona va hasharoti zararrasonro nest mekunad. Khalqi mahalli az davrahoi qadim Sabaro chun parrandai khushkhon dar qafasho nigoh medorad.
2 SagyoiePz zrtiz (rasmi 2), darozii tanash qarib 12 santimetr, . Rasmi 2. rangi parhoyash sabzi zardtob. Dar Evrosiyo pahn shudaast. Dar Ittifoqi Respublikahoi Sovetii Sotsialisti Soyuz Sovetskikh Sosialisticheskikh Respublik SSSR dar zonahoi darakhthoi suzanbarg, beshahoi Qrimu Kavkaz va gayra dida meshavad. Zimiston tuda-tuda shuda ba vodihoi serjangali daryoho mekuchad. Ba Tojikiston bazan zimiston omada, mohhoi aprel—mart boz meravad. Dar shokhi darakhtho lona sokhta, 4—5 dona tukhm meguzorad. Badi 12 shaboruz az tukhm chuja mebaroyad. Tukhmi rastaniho, shirincha va digar hasharoti maydaro mekhurad.
Adabiyot: Portepko A. A., Ptisi Soyuza Sovetskikh Sosialisticheskikh Respublik SSSR, chast 4, Moskva 1960; Abdusalyamov I. A., Fauna Tadjikskoy Sovetskoy Sosialisticheskoy Respubliki , tom 19. chast 3, Ptisi, Dushanbe 1977. I. A. Abdusalomov.

Инчунин кобед

safedaho

SAFEDAHO

SAFEDAHO, proteinho, moddahoi organikii kalonmolekulai tabiiero guind, ki az aminokislotaho tarkib yofta dar sokhtu faoliyati …