Malumoti ohirin

Operetta

Operetta, (italyavi operetta — ope­rai khurd), asari musiqii sahnavist. Musiqii vokaliyu sozi, inchunin raqsu balet va unsurhoi sanati teatriro dar bar girifta, az imkoniyathoi dialog nisbat ba opera vasetar istifoda mebarad. Asosi drama­turgiyu musiqii Operetta, tarona va raqs ast. Dar Operetta, misli opera, az musiqii vokali va sozi — ariya, duet, an­sambl va khor istifoda mebarand.

Musiqii vokaliyu raqs baroi inkishofi voqea va tasdiqi poyai Operetta khizmat mekunad. Operetta dar zaminai mazhakai musiqi, operai hajvi, vode­vili fransavi va zingshpili nemisi ba vujud omadaast. Operetta hamchun janri mustaqil solhoi 50 asri 19 dar Fransiya paydo shud. Solhoi 60 dar Avstriya, solhoi 70 dar Angliya va solhoi 80 dar Amerika Operetta ba vujud omad. Dar Fransiya ohangsozon F. Erve, J. Offenbakh va Sh. Lenok, dar Angliya A. Salliven, dar Avstriya I. Shtraus, F. Zulpe va gayra ba inkishofi Operetta sahmi kalon guzoshtand.

To Revolyutsiyai Kabiri Sotsialistii Oktyabr teatri ope­rettai rus repertuari milli nadosht. Ohangsozon I. O. Dunaevskiy va N. M. Strelnikov solhhoi 20 ba Operettai soveti asos guzoshtand. Badtar dar in janr bastakoron B. A. Aleksandrov, Yu. S. Milyutin, V. P. Solovyov-Sedoy, K. Ya. Listov, T. N. Khrennikov va gayra asarho ejod kardand.

Dar respublikahoi barodari bastakoron A. S. Ayvazyan (Respublikai Sovetii Sotsialistii Armaniston), A. P. Ryabov (Respublikai Sovetii Sotsialistii Uzbekiston), R. S. Hojiev (Respublikai Sovetii Sotsialistii Ozarboyjon), G. G. Sabadae (Respublikai Sovetii Sotsialistii Gurjiston), A. Ya. Jilinskiy (Respublikai Sovetii Sotsialistii Latviya), L. T. Normet (Respublikai Sovetii Sotsialistii  Estoniya), D. X. Fayzy (Respublikai Sovetii Sotsialistii Tojikiston) va digar Operettahoi milli ejod kardand.

Dar Teatri davlatii akademii opera va baleti ba nomi Sadriddin Ayni Operettahoi bastakoroni rus va digar respublikahoi barodar, az jumla «Silva» va «Shohzodai sirk»-i I. Kalman, «Tuy dar Mali- novka»-i B. Aleksandrov, «Bevai khushhol»-i F. Legar, «Shamoli ozod»-i I. Dunaevskiy va gayra guzoshta shudaand.

Инчунин кобед

SATO

SATO, asbobi musiqii torist, ki bo kamoncha menavozand. Sato dar bayni tojikoi, uzbekho, eroniyon, afgonho …