Malumoti ohirin
Home / Madaniyat va Sanat / Nimo Yushij

Nimo Yushij

Nimo Yushij Ali Isfandiyori (1895, dehai Yushi Mozandaron —6. 1. 1960, Tehron), shoiri eroni, asosguzori jarayoni «sheri nav» dar Eron. Khatu savodro az mullohoi zodgohash omukht. Dar 11-solagi ba Tehron rafta, dar kolleji fransavii Sen-Lui tahsil kard. Zabonhoi fransavi, arabi va asoshoi sarfu nahvi zaboni forsiro az khud namud, falsafai Gegel va Kantro omukht. Badi khatmi kollej muddate dar shahri Astar muallimi kard, solhoi 1939—41 hamrohi Sodiqi Hidoyat jurnali «Musiqi»-ro nashr namud. Az soli 1941 dar harakati demokrati faolona ishtirok dosht. Solhoi 50 dar kori Vazorati talimi oli bud.

Osorash dar majmuahoi «Khonavodai sarboz», «Afsona», «Afsona va ruboiyot», «Arzishi ehsosot», «Sheri man», «Shahri shabu shahri subh», «Mohi avlo», «YOddoshtdo va nomaho», «Noqus» va gayra gird omadaand. Ashori Nimo Yushij asosan afkori ijtimoi va falsafii muosironashro inikos menamoyad. Qisme az sherhoi u kharakteri tarjumaiholi dorand, vale shoir dar onho niz ba tipi kunonidani ehsosotu taassuroti khud kushidaast («Qissai rangparida», «Ey shab» va gayra). Dar ejodinyoti Nimo Yushij tamsilu afsonahoi khalqi maqomi makhsus ishgol mekunand, ki inro beshtar az tasiri Jaloluddini Rumi, Sadi, Krilov va Lafonten medonand («Chashmai kuchik», «Khurus va ruboh», «Buzi Mullohasani masalagu» va gayra).

Nimo Yushij az ibtidoi faoliyati shoiriash ba navpardozi dar shakl va sistemai obrazhoi sheri ananavi mekushid. Solhoi 20—30 asosan dar qolabi «aruzi ozod» sher mena- visht. Minbad niz in raviyaro davom dod. Ba himoyai prinsiphoi ba­dei va goyaviyu estetikii «sheri nav» maqoloti ziyode talif kardaast. Behtarin namoyandagoni jarayoni «sheri nav» dar Eron, az qabili Nodirpur, Kisroi, U med, Bomdod, Mushiri va digar payravoni Nimo Yushij meboshand.

Adabiyot: Klyashtorina V. V., «Novaya poe­ziya» v Irane, oskva„ 1975.

Инчунин кобед

SATO

SATO, asbobi musiqii torist, ki bo kamoncha menavozand. Sato dar bayni tojikoi, uzbekho, eroniyon, afgonho …