Omuzishgohi olii badeii sanoati Moskva (sobiq Stroganov), yake az kuhnatarin markazhoi sanati nafisaest dar istehsolot. Soli 1825 bostonshinos va havodosi sanat graf S. G. Stroganov dar Moskva «Maktabi naqshakashi baroi hunarmandon»-ro tasis kard. Soli 1843 ba muassisai talimii davlati tabdil yoft, soli 1860 Omuzishgohi rassomii tekhnikii Stroganov nom girift. Omuzishgoh …
Mufassal »Daily Archives: 01.08.2017
Oltinteppa
Oltinteppa, Altin-depe, kharobai boshishgohi mansubi davrai eneolit va asri birinjist, ki dar rayoni Qahqai viloyati Marii Respublikai Sovetii Sotsialistii Turkmaniston, dar domanakuhi Kopetdog voqe ast. Oltintepparo bori avval soli 1929 kormandoni Ekspedisiyai Khovaron tahti rohbarii A. A. Semyonov, soli 1949 azoyoni otryadi Ekspedisiyai kompleksii arkheologii janubi Turkmaniston (EKAJT) tadqiq namudaand. …
Mufassal »Omuzishgohi olii rassomii sanoati
Omuzishgohi olii rassomii sanoati Leningrad ba nomi V. I. M u kh i n a, soli 1945 tasis yoftaast (dar zaminai Omuzishgohi rassomii tekhnikii ba nomi A. L. Shtiglis, soli 1876). Az soli 1948 injonib — omuzishgohi oli. Soli 1953 ba Omuzishgoh nomi V. I. Mukhina doda shud. Omuzishgoh fakultethoi …
Mufassal »Oltintopgan
Oltintopgan, koni madani polimetalliest, ki dar shimoli Respublikai Sovetii Sotsialistii Tojikiston, dar janubi garbi qatorkuhi Qurama voqe gashtaast. Maydoni kon dar zonai vayronahoi tektonikii bayni granitoidhoi sinnashon paleozoi bolo va jinshoi karbonatii davrahoi devoni bolo — karboni poyon joytir shudaast. Dar in zona jinshoi magmavi (granodiorit-porfir, granit-porfir, porfirithoi diabazi) dar …
Mufassal »Omuzishgohi olii tekhniki
Omuzishgohi olii tekhniki Moskva ba nomi N. E. Bauman, yake az qadimtarin donishkadahoi olii tekhniki va kalontarin markazi talimiyu ilmii tadqiqotii SSSR dar sohai moshinsoziyu asbobsozist. Soli 1830 hamchun omuzishgohi hunarmandi «baroi tayyor kardani ustohoi mohiri doroi malumoti nazari» tasis yoft. Az soli 1868 Omuzishgohi tekhnikii imperatori (bo fakultethoi khimiya …
Mufassal »Posyolkai Oltiptopgan
Oltiptopgan, posyolkai tipi shahri (az 14 apreli 1951), tobei Soveti shahrii Qayroqqumi viloyati Leninobod. Az posyolka to shahri Qayroqqum 122 kilometr, to stansiyai rohi ohan nazdiktarin — Leninobod 101 kilometr. Aholiash 6350 vafot (1981), rusho, tojikho, uzbekho va gayra. Posyolka 2 maktabi miyona, maktabi shabonai korgarjavonon, maktabi musiqi, 3 bogchai …
Mufassal »Omuzishgohi pedagogii Dushanbe
Omuzishgohi pedagogii Dushanbe, ba nomi N. K. Krupskaya, muassisai talimii dukhtaronaest, ki barobari ikhtisos malumoti miyona medihad. Soli 1959 dar zaminai shubai tomaktabii Omuzishgohi pedagogii shahri Konibodom hamchun Omuzishgohi pedagogii tomaktabi tasis yoftaast va soli 1975 ba Omuzishgohi pedagogi tabdil doda shud. Soli avvali khonish 45 nafar dukhtaron tahsil mekardand. …
Mufassal »Dehai Oltovul
Oltovul (sahehash O ltiovul), dehaest dar Soveti qishloq Dahanai rayon va viloyati Kulob. Territoriyai kolkhozi ba nomi S. Amirshoev. Az Oltovul to markazi Soveti qishloq 1 kilometr, to rayon 19 kilometr; rohash asfaltpush. Aholiash 1100 nafar. (1981), tojikon. Ustokhonai ohangari, bazai neft, osiyob, punkti pakhtakhushkkunii mekhaniki va fermai burdoqiparvari dorad. …
Mufassal »Omuzishgohi pedagogi
Omuzishgohi pedagogi, muassisai talimii miyonai makhsusest, ki muallimoni snifhoi ibtidoii maktabi malumoti umumi, murabbiyoni muassisahoi tomaktabi, muallimoni tarbiyai jismoni, musiqi, sanati tasviri va nakshakashi, talimi mehnati sinfhoi 4—8-um, rohbaroni musiqii muassisahoi tomaktabi, sarpionervojatiyho tayyor mekunad. Ba Omuzishgohi pedagogi shakhsoni doroi malumoti sinfi 8 va miyona qabul karda meshavand. Avvalin muassisahoi …
Mufassal »Sistemai kuhi Oltoy
Oltoy (ba zabonhoi turki va muguli altan — zarrin), sistemai kuhiest dar Osiyo, dar territoriyai SSSR, RKhM va Khitoy. Dar Shimoli Farb az hamvorii Sibiri Garbi (812 t. sh) cap shuda, dar Janubi Sharq to hamvorii Gobi (106° t. sh.) ba masofai 2000 kilometr tul kashidaast. Qatorkuhhoi Oltoy ba qismho …
Mufassal »