Malumoti ohirin
Home / Ilm / MIKROELEMENTHO

MIKROELEMENTHO

mikroelementMIKROELEMENTHO zlementhoi khimiyaviero guyand. ki dar organizm ba miqdori nam ba andozai 10-— 10— vujud dorand. Istilohi «Mikroelektronho»- ro inchunin baroi ifodai baze elementhoi khimiyavie, ki dar khok. Jinshoi kuhi, mineralho va ob hastand, istifoda mebarand. Dar organizmhoi zinda ziyoda az 60 Mikroelektronho ba tarkibi payvasthoi faoli biologi (fermentho, vitaminho, gormonho va pigmenthoi nafaskashi) dokhil mesha­vand. Tasiri Mikroelektronho dar in payvastho hangomi tagyiryobii faodiyati pro­sesshoi mubodilai modda, inkishof (Mn, Zn, I — dar hayvonho; V. Mt. Zn. Si — dar rastaniho), afzoish (Mn, Zn — dar hayvonho; Mn, Si. Mo — dar rastaniho), khunhosilkuni (Fe, Si, So) va g. zohir megardand. Mikroelektronhoro az rui ahamiyati baroi fa­olyaiti hayotii organizm doshtaashon ba Mikroelektronhoi zaruri (So, Fe, Si. Zn. Mn F, Vg) va na on qadar zarur (Al, Sr, Mo, Se, Ni) judo mekunand; roli Bi. Ag va baze Mikroelektronhoi digar. ki dar boftaho hastand, muayyan nashuda­ast. Norasoi yo ziyodii Mikroelektronho dar rastani va organizmi hayvonot ba miqdori dar khok budai onho vobasta ast.

dar organizm nobarobar pahn shu­daand. Dar yagon uzv barziyod jam

shudani onho ba maqomi fiziologii elementho va faoliyati khosi hamon uzv vobasta ast. Miqdori Mikroelektronho dar uzvu boftaho vobasta ba joy istiqomat, meyori doimii khurok va sababhoi digar tagyir meyobad. Kharakteristikai asosii fiziologi va gigienii Mikroelektronhoi muhimtarin dar jadval nishon doda shudaast.

Mikroelektronho dar tib nisbatan kam istifoda meshavad. Vale preparathoi So, Fe, Si baroi muolijai baze namudhoi anemiya, Vg, 1 chun moddai farmako­logi, baze Mikroelektronho dar gigiena (mas., ba­roi peshgirii jogari endemi) va g. harjoniba istifoda meshavand. Mikroelektronho ba organizmi odam asosan tavassuti mahsuloti khuroki roh meyoband.

Olimoni Tojikiston muqarrar namudaand, ki ba bemorihoi gipertoni, ishemiyai dil va ateroskleroz nisbat ba sokinoni mahalhoi digar kamtar giriftor shudani sokinoni Pomir ba miqdori Mikroelektronhoi dar organizmi onho buda vobasta ast. Mas., konsentrasiyai Fe, Sa, Ti dar khuni sokinoni Dushanbe nisbat ba konsentrasiyai in Mikroelektronho dar khuni sokinoni Khorug beshtar ast. Baraks kon­sentrasiyai Zn, V, Ag dar khuni sokinoni mahalhoi kuhi afzuntar ast. Ba darajai muayyan muvofiqat kardani miqdori Mikroelektronhoi dar khuni odam va komponenthoi khoki biosferai Tojikiston budaro in malumotho tasdiq mekunand.

Ad.: Bala Yu. M., Lifshis V. M., Mikroelementi v klinike vnutreinikh bolezney. Voronej, 1973; Kovalski V V. V.. Geokhimicheskaya ekologiya, M., 1974; Mikroelementi v medisine. D., 1975.

I. E. Bobokhojaev.

Инчунин кобед

SATHI VINTI

SATHI VINTI, sathest, ki khati £ hangomi dar girdi mehvari nojunboni OO’ bo surati kunjii …