POSTIMPRESSIONIZM (az lotini post — badi va impressionizm), ifodai shartii majmui raviyahoya asosii sanati rassomii Fransiya dar okhiri asri 19 va avvali asri 20. Ustodoni Postimpressionizm, ki ejodiyotashon aslan ba impressionizm payvast bud, az miyonai solhoi 1880 (zamoni tanazzuli in raviya) kushish mekardand, ki vositahoi tasvirii nav yo ba aqidai khudashon, ba zamon muvofiqro yoband; harakat menamudand, ki empirizmi tafakkuri badeiro bartaraf namuda, az inikosi lahzahoi judogonai hayot, ki khosi impressionizm ast, ba tajassumi yagon holati tulonii on (khoh manavi va khoh moddi) guzarand. Dar Postimpressionizm nishonahoi tanazzuli madaniyati hamon davrai Evropai Garbi, lahzahoi badalshavii on, justujuyu riyozati rassomon dar rohi daryofti javdarhoi goyaviyu akhloqi aks yoftaand. Harchand yak qator jarayonhoi Postimpressionizm (neoimpressionizm, simvolizm va gayra) az doirai zamoni khud berun naraftaand, vale ejodiyoti ustodoni peshqadami on — P. Sezann, V. Van Gog, P. Gogen, A. de Tuluz-Lotrek bo problema doi ba miyonguzoshtai khud ba tarikhi sanati tasvirii asri 20 ibtido guzoshtaast.
Инчунин кобед
SATO
SATO, asbobi musiqii torist, ki bo kamoncha menavozand. Sato dar bayni tojikoi, uzbekho, eroniyon, afgonho …