Malumoti ohirin
Home / Gunogun / POLEVOY Boris Nikolaevich

POLEVOY Boris Nikolaevich

polevoy-b-n

POLEVOY (takhallusash; familiyaash— K a m p o v) Boris Nikolaevich (17. 3. 1908, Moskva —12, 7. 1981, hamon jo), navisandai sovetii rus, khodimi jamiyati, Qahramoni Mehnati Sotsialisti (1974).

Azoi KPSS az soli 1940. Tekhnikumi sanoatii shahri Tverro khatm namudaast (1926). Ishtirokchii Jangi Ittifoqi Soveti va Finlyandiya (1939—1940). Solhoi Jangi Buzurgi Vatani (1941—1945) mukhbiri harbii «Pravda» bud. Avvalin povesti ocherkiash — «YOddoshthoi shakhsi shabushdor» (1927). Muallifi povesti «Sekhi purharorat» (1939). Dar kitobi Polevoy «Dostoni mardi haqiqi» (1946; Mukofoti davlatii OOSR, 1947; tarj. toj. 1951) irodai matin va mardonagii Qahramoni Ittifoqi Soveti, lyotchik

A. P. Maresev tasvir shudaast. In asar dar SOSR va dar khorija shuhrati kalon paydo namud. Majmuai ocherkho va hikoyahoi «Mo odamoni soveti» (1948; Mukofoti davlatii SSSR, 1949), romanhoi «Tillo» (1949—1950, filmi hamnom, 1970), «Aqibgohi dur» (1958), «Dar sohili bekas…» (1962; filmi hamnom, 1966), «Doktor Vera» (1966; filmi hamnom, 1968) va gayra ba mavzui qahramonii odamoni soveti dar Jangi Buzurgi Vatani, barqaror shudani khojagii khalq dar solhoi badi jang oidand. Dar majmuahoi ocherkhoi «Ruznomahoi amerikoi» (1956; Mukofoti baynalkhalqii Sulh, 1959), «Dar girdi olam» (1958), «30 hazor li dar rohhoi Khitoy» (11057) va gayra khotirai safarhoi khorijii navisanda gird ovarda shudaand. Polevoy az soli 1962 sarmuharriri jurnali «Yunost», az soli 1967 kotibi Pravleniyai IN SSSR. Azoi byuroi Soveti Umumijahonii Sulh va Prezidiumi Komiteti Sovetii tarafdoroni sulh, joib-prezidenti Jamiyati evropoii madaniyat (az soli 1952) bud. Bo 2 ordeni Lenii, ordeni Revolyutsiyai Oktyabr, 6 ordeni digar va inchunin medalho, Medali tilloi Sulh (1968), ordenho va medalhoi khoriji mukofotonida shuda bud. Bisyor asarhoi Polevoy ba zabonhoi khoriji tarjuma shudaand.

Os.: Dostoni mardi hakiqi. Stalinobod, 1951; Eti chetire goda. Iz zapisok voennogo korrespondenta, t. 1—2, M., 1974.

Ad.:       Russkie sovetskie pisateli —prozaiki. Biobibliograficheskiy ukazatel, t. 3, M.. 1964.

Инчунин кобед

SADUDDINI HAMMUI Muhammad ibni Juvayni

SADUDDINI HAMMUI Muhammad ibni Juvayni (soli tavallud nomalum — Vafot 1252), yake az namoyandagoni mashhuri …