Malumoti ohirin
Home / Ilm / MUKhTOROV Ahror

MUKhTOROV Ahror

muhtorov_ahrorMUKhTOROV Ahror (tavallud 5.11.1924, shahri Uroteppa), muarrikhi sovetii tojik, doktori ilmhoi tarikh (1971). Azo-korrespondent Akademiyai Fanhoi Respublikai Sovetii Sotsialistii Tojikiston  (1978).

Azoi Partiyai Kommunistii Ittifoqi Soveti KPSS az soli 1952. Badi khatmi maktabi miyona solhoi 1939—41 avval donishchui fakulteti korgari, bad instituti muallimii Dushanbe. Solhoi 1941—42 muallimi maktabi miyona, 1942—47 dar safhoi Armiyai Soveti. Soli 1951 fakulteti tarikhi Instituti davlatii pedagogii Dushanbero khatm kard va to soli 1955 muallim va aspiranti hamin institut bud. Az soli 1954 dar Akademiyai Fanho niz kor karda, az soli 1959 mudiri sektori tarikhi asrhoi miyonai Instituti tarikhi Akademiyai Fanhoi Respublikai Sovetii Sotsialistii Tojikiston  ast. Tadqiqoti Mukhtorov masalahoi mukhtalifi tarikhi asrhoi miyonai khal-qi tojikro dar bar megirad. U sadho hujjathoi tarikhi, yodgorihoi epigrafiro, ki baroi omukhtani tarikhi munosibathoi istehsolii feodali va harakathoi khalqi dar Osiyoi Miyona qimati kaloni ilmi dorand, ba nashr tayyor kard. Mukhtorov olimi shahir va shorehi nomi buda, yake az muallifoni kitobi darsii «Tarikhi Respublikai Sovetii Sotsialistii Tojikiston » baroi maktabhoi oli va miyona, asari sejildai «Tarikhi khalqi tojik» meboshad. Ziyoda az 25 asar va 150 maqolai ilmi, ilmiyu ommavi talif kardaast. Mukhtorov ishtirokchii kongresshoi XXV (Moskva), XXVI (Hinduston) baynalkhalqii sharqshinoson, Kongressi XIII muarrikhon dar Moskva va 3 kon-ferensiyai baynalkhalqii YuNESKO oid ba madaniyati Osiyoi Markazi (1968 — Dushanbe, 1969 — Samarqand, 1972 — Ashqobod) meboshad. Bo 3 medal va Gramotai Fakhrii Prezidiuma Soveti Olii Respublikai Sovetii Sotsialistii Tojikiston  mukofotonida shudaast.

Asos: Materiali po istorii Ura-Tyube Sbornik aktov XVII—XIX vvekov. (sostavil, A Mukhtorov), Moskva, 1963; Ocherk istorii Ura -Tyubinskogo vladeniya v XIX veka, Dushanbe, 1964 Rezba po derevu v doline Zarafshana, Moskva, 1966; Dilshod i ee mesto v istorii obshestvennoy misli tadjikskogo naroda v XIX — nachale XX vv., Dushanbe, 1969; Pozne-srednevekoviy Balkh (k istoricheskoy topografii goroda v XVI—XVIII vv.), Dushanbe.

Инчунин кобед

SATHI VINTI

SATHI VINTI, sathest, ki khati £ hangomi dar girdi mehvari nojunboni OO’ bo surati kunjii …