MUHAMMADShAFYOI ShEROZI (1783, Sheroz —1846, hamon jo), khushnavis va shoiri fors. Padarash Muhammadismoil nom dosht. Laqabash Mirzo Kuchak, takhallusi adabiash Visol. Muhammadshafyoi Sherozi hamai navi khathoi davr, khususan, khati naskhro khub menavisht. U inchunin ilmhoi sarfu nahv, hikmat, riyoziyot, musiqi va aruzu kofiyaro mukammal az khud karda bud. Az u taqriban 30 hazor bayt boqi mondaast, ki az shaklhoi qasoid, gazaliyot, marsiya, tarjeot va masnaviho iboratand. Gazaliyoti u se nav ast: gazalhoe, ki javoban ba ashori Hofiz gufta shudaand, gazalhoe, ki ba tarzi Shaykh Sadi suruda shudaand va gazaliyoti digarash daftari alohidaro tashkil mekunad. Marsiyahoi u qarib 2 hazor bayt ast. Az namunai osori khattotii u yak nuskha kulliyoti Sadi va yak nuskhai «Avsof-ul-ashrof»-i Khoja Nasiruddini Tusi (1824, Kitobkhonai millii Tehron), daftari avvali masnavii Jaloluddini Rumi (1831, Kitobkhonai khususii Saidnasrulloh, Tehron), muntakhabi «Haqiqat-ul-haqiqa»-i Sanoi (1839, Kitobkhonai Donishgohi Tehron) va gayra mahfuzand.
Q. Makhsumov.