Malumoti ohirin
Home / Ilm / BRAGE Tikho

BRAGE Tikho

tiho-brageBRAGE Tikho (14.12.1546, Knudstrup, Daniya, hozira hududi Shvetsiya – 24. 10.1601, Praga), munajjim va kimiyodoni daniyagi. Brage bori nakhust dar Avrupo mushohidahoi nujumii muntazam va favquddaqiqro anjom dod va dar asosi on shogirdash I. Kepler qonunhoi mashhuri khudro kashf namud. Brage chand afzori nujumiro takmil dod, ki baroi mushohidahoi daqiqi jirmhoi osmoni musoidat namudand. U jadvalhoi oftobiro tahiya namud va davomoti solro bo khatoii to 1 soniya chen kard. Soli 1572 Brage dar burji Zotulkursi sitorai navro mushohida namud. Soli 1592 avval ruykhati 777 sitora, si­pas (1598) 1004 sitoraro tartib dod. Brage soli 1576 rasadkhonai Uraniborgro (nazdiki Ko­pengagen) sokht va dar on jo 21 sol sitoravu sayyora va zuzanabhoro mushohida namuda, vazi jirmhoro bo sahehi muayyan kard. Dar harakati Moh du nobarobarii navro osh­kor sokht. Brage inchunin tagyiryobii davrii tamoyuli madori Mohro nisbat ba madori Oftob (ekliptika) muayyan karda, jadvalhoi inkisor (refraksiya)-ro tartib dod. Vay isbot namud, ki zuzanabho jirmhoi osmoni buda, az Zamin nazar ba Moh durtar meistand. Brage sistemai oftobmarkazii Kopernikro inkor karda, sistemai zaminoftobmarkazii olamro peshnihod namud, ki az muvofiqati talimoti Batlimus va Kopernik iborat bud: Oftob, Moh va sitoraho dar girdi Zamini beharakat davr zada, hamai sayyoraho va zuzanabho dar girdi Oftob charkh mezanand. Brage gardishi shabonaruzii Zaminro niz inkor mekard. Ba iftikhori B. dar Moh va Mirrikh tanura (Tikho) va dar Kopengagen akhtarnamo (planeta­riy) nomguzori shudaand.

Adabiyot: Beliy Yu. A. Tikho Brage. Moskva,  1982.               

A. Rahmonov.

Инчунин кобед

SATHI VINTI

SATHI VINTI, sathest, ki khati £ hangomi dar girdi mehvari nojunboni OO’ bo surati kunjii …