Malumoti ohirin
Home / Ilm / BOTE Valter Vilhelm Georg

BOTE Valter Vilhelm Georg

botheBOTE Valter Vilhelm Georg (8.1.1891, Oranienburg – 8.2.1957, Haydelberg), fiziki olmoni. Khatmkardai kurshoi tayyorii maktabi muqarrari dar Berlin (1908) va Universiteti Berlin (1913). Dar maktabi olii kishovarzii Ber­lin dars guftaast. Sipas, dar muassisai fizikavu tekhnikii imperiyavi ba haysi kormandi ilmii yorirason va dar laboratoriyai radioi, ki H. Geyger asos guzoshta bud, kor kardaast. Solhoi 1925-30 mudiri laboratoriyai nomburda. Yakcho bo Geyger effekti Komptonro tahqiq va usuli muvofiqatro kashf kard. Dar tajribahoi khud bo Geyger nishon dod, ki qonuni baqoi energiya va impuls dar baze ravandhoi atomii alohida niz ijro meshavand. Soli 1925 tahti sarvarii M. Plank risolai doktori difo kard. Az soli 1930 professor va direktori Instituti Gissen. Avvalin maruzahoro oid ba mekhanikai kvanti Bote karda­ast. Hamon sol u holati angekhtai hastai atomro kashf kard. Az soli 1932 dar Universiteti Haydelberg faoliyat namuda, soli 1933 badi ba sari davlat omadani fashiston az sarvarii institut dast kashid. Solhoi 1934-57 sarvari Instituti fizikai tahqiqoti tibbi bud. Aksari tahqiqoti Bote ba tasiri tajhizoti radiofaol ba organizmi zinda bakhshida shudaast. Bote rahnamoi sohai fizikai hastaii muosir va fizikai zarrahoi bunyodi bud. Mahz u bo usuli muvofiqat mavjudiyati afkanishoti guzarandai kayhoniro sobit namud. Bote yake az avvalin olimone bud, ki ba kashfi neytron mashgul shudaand. 9 khususiyathoi umdai sokhti atomro sanjidaast. Tahti rohbarii u soli 1943 dar Haydelberg suratfizoi siklotron sokhta shud. Ba­di taslimi Olmoni fashisti tamomi hujjathoi u az jonibi amrikoiho musodira gardidand. Dorandai muko­foti Nobel dar sohai fizika (1954).

Инчунин кобед

SATHI VINTI

SATHI VINTI, sathest, ki khati £ hangomi dar girdi mehvari nojunboni OO’ bo surati kunjii …