BORI ShABAKAI ELEKTROENERGETIKI, iqtidori elektrikie, ki az hosili jami iqtidori sarfkardai hamai qabulgarho (istemolkunandaho)-i energiyai elektrikii ba shabakahoi taqsimotii silsila (sistema) payvastshuda va iqtidori baroi jubroni talafoti energiyai dar hamai qismhoi shabakai elektriki (transformatorho, tabdildehho, khathoi intiqoli quvvai barq va gayra) sarfshavanda iborat ast. Dar shabaka vobasta ba vaqt tagyir yoftani iqtidori istemolkunanda yo quvvai jarayonro grafiki bor menomand. On juzi (baroi istemolkunandahoi alohida) va guruhi (baroi guruhi istemolkunandaho) meshavad. Bori shabakai elektroenergetikie, ki az ruyi iqtidori istemolkunanda muayyan karda meshavad, buzurgihoi tasodufi buda, bo baze ehtimoliyatho ba qimathoi gunogun sohib megardand. Istemolkunandahoi energiya, odatan, na hamesha dar yak vaqt va na hamesha bo iqtidori purra kor mekunand, az in sabab B. shahri e. hamesha az hosili jami ikgidorhoi juzii istemolkunandaho kam meboshad. Nis- bati iqtidori istifodashudai ziyodtarin bar iqtidori ilovashudaro zaribi khamzamoni, nisbati bori beshtari- ni guruhi dodashudai istemolkunandaho va iqtidori mukarrarshudai onhoro zaribi talabot menomand. Bori shabakai elektroenergetikiro bo miqdori miyonai bor (nisbat ba miqdori energiyai dar yagon fosilai vaqt hosil yo istifodashuda bar davomoti in fosilai vaqt) va miyonai kvadratii Bori shabakai elektroenergetiki (dar shabonaruz, moh, semoha, sol) muayyan mekunand.