BOR Oge Nile (19.6.1922, Kopengagen, Daniya – 8.9. 2009, hamon jo), fiziki daniyagi, yake az muallifoni modeli kollektivi (umumiyatdodashuda)-i hasta, professor (1956), uzvi Akademiyai shohii Daniya (1955). Dar oilai Margaret va Nils Bor tavallud shuda, dar bayni fizikhoi mashhur V. Pauli va V. Hayzenberg ba voya rasidaast. Soli 1940 badi chand mohi ishgoli Daniya az jonibi Olmoni fashisti ba Universiteti Kopengagen dokhil shud. Soli 1943 bo quvvahoi muqobilat ba Angliya gurezonida shud. Chun yovari N. Bor dar korkardi loihai atom ishtirok kardaast. Solhoi 1944—45 kormandi Laboratoriyai millii Los-Alamos (IMA) bud. Soli 1945 ba Daniya bargashta, omuzishro davom dod va ba darajai magistr rasid. Az soli 1946 kormandi Instituti fizikai nazariyavii Nils Bor. Dar universitethoi Prinston va Kolumbiya tajriba omukhtaast. Dar on jo bo J. Reynuoter va B. Mottelson kor kard. Kori yakjoi onho dar ibtidoi solhoi 50 asri 20 baroi inkishof dodani, ba istiloh, «modeli kollektivi (umumiyatdodashuda)-i hasta» imkon dod. Soli 1958 yakjo bo D. Payns modeli favquljorishavii hastaro peshnihod karda, imkoni mavjudiyati favquljorishavii adronhoro dar hastaho takhmin namud. Yakjoya bo Mottelson va Reynuoter «baroi kashfi robitai mutaqobilai bayni harakati kollektivi va harakati zarrai alohida dar hastai atom va inkishofi hastai atom, ki az hamin robitai mutaqobila barmeoyad» sazovori mukofoti Nobel gardid (1975). Dar barobari kor dar Instituti Bor dar Universiteti Kopengagen dars meguft. Direktori Instituti Bor (1962-70), az soli 1957 dar rohbariyati Instituti fizikai atomii nazariyavi kor kard va solhoi 1975-81 direktori on bud. Sipas, to okhiri umr omuzgori mekard. Uzvi yak qator akademiyahoi jahon bud.
N. Salimov.