Malumoti ohirin
Home / Gunogun / BOMAS

BOMAS

bromusBOMAS (Bromus), bomus, rustaniest yak-du va bisyorsolai khushador. Poyaash shakhshuli muyakdor yo bemuyaki borik buda, 5-120 sm qad mekashad; khushagulash jorubakshakl ast. Aprel-iyul gul karda, badtar tukhm mebandad. Bomas qarib dar hama jo meruyad; dar kuhho dar balandihoi 2500-3000 m az s. b. duchor meoyad. Khususan dar joyhoi kamkhok – zaminhoi sanglokh, shagalzori sohili daryoho, nishebikhoi kuhho nagz numu meyobad. Khuroki khubi chorvost. Dar Tojikiston 9 namudi Bomas (Bromus oxyodon, Bromus japonicus, Bromus sgyarrosus, Bromus danthoniae, Bromus macrostachys, Bromus scoparius, Bromus popovii, Bromus severtzovii, Bromus lanceolatus) vomekhurad. Chun khuroki chorvo faqat 6 namudi Bomas omukhta shudaast: Vromus severtzovii 25-65 sm qad mekashad; bargash boriki daroz (barash 4-8 mm), khushagulash kutoh. Dar zaminhoi koram alafi begona hisob meshavad. Bromus oxyodon to 30-75 sm qad mekashad. Bargi darozi borik (barash 3-9 mm), khushaguli kalon (daroziash to 20 sm)-i jorubakmonand va sarakhoi khurd dorad. Dar bogot, zaminhoi partovu kishti tiramohi chun alafi begona duchor meoyad. Rustanii sergizo va khuroki khubi chorvo meboshad. Bromus lanceolatus poyai khamida (daroziash 25-80 sm), bargi darozruya (barash 3-8 mm) va khushaguli zich dorad. Dar kishtzor, bogot va zaminhoi partov alafi begona ast. Onro to tukhmbandi chorvo nagz mekhurad. Bromus danthoniae to 25-45 sm qad mekashad; poyaash serpashmak, bargash darozruya (barash 2-4 mm), khushagulash kalon (daroziash 9-14 sm), 3-4 sarak dorad. Dar zaminhoi partov, kishti tiramohi, kanori roh meruyad. Az sababi sakhtu shakhshul budani poya onro chorvo nagz namekhurad. Poyai Bromus scoparius khamidai pareshon (balandiash 10—30 sm), bargash hamvori darozruya (barash 3-5 mm) ast, chorvo nagz mekhurad. Bromus japonicus poyai kame khamida (to 20-80 sm qad mekashad) dorad. Khushagulash kalon (daroziash 15-20 sm) ast. Chun alafi begona dar kishtzori tiramohi meruyad. Hangomi nashvu ogozi khushabandi onro chorvo nagz mekhurad.                

S. Yunusov.

Инчунин кобед

SADUDDINI HAMMUI Muhammad ibni Juvayni

SADUDDINI HAMMUI Muhammad ibni Juvayni (soli tavallud nomalum — Vafot 1252), yake az namoyandagoni mashhuri …